- dobti
- dóbti vksm. Prisė̃lino iš nùgaros ir dóbė mán kùmščiu.
.
.
dobti — 1 dobti, ia, ė, dõbti Rdm 1. intr. mušti, smogti, trenkti: Kad dobiau lentgaliu jam per strėnas, kelias dienas persiręžęs vaikščiojo Gs. Kai dobė jam kuolu galvon Mrs. 2. tr. Kv žudyti, galabyti: Dobk su pagaliu rupūžę, gyvatę J. Pagavai vagį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
dobti — 2 dobti, ia, ė žr. 1 duobti … Dictionary of the Lithuanian Language
apdobti — 1 apdobti tr. apmušti, apkulti: Pasigavę gerai apdobė Gs. dobti; apdobti; nudobti; padobti; perdobti; pridobti; uždobti … Dictionary of the Lithuanian Language
daubti — daũbti, ia, ė tr. 1. duobti, skobti: Jis šaukštą, samtį daũbia Klov. 2. dobti, mušti: Vilką daũbė, kol uždaubė (ps.) Ndz. daubti; išdaubti; pridaubti; uždaubti … Dictionary of the Lithuanian Language
dobimas — dobìmas sm. (2) → 1 dobti … Dictionary of the Lithuanian Language
duobti — 2 duõbti, ia, ė žr. 1 dobti … Dictionary of the Lithuanian Language
dybti — dỹbti, ia, ė tr. mušti, dobti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdobti — 2 išdobti; R44 žr. 1 išduobti: 1. Išdobėm duobę Trk. Išdobta (iškasta) velėna prižėlė Grž. | refl.: Išsidobs užuolaida, kai ją atitrauksi Rm. 2. Žyniautojas savo rankoje išdobtą moliūgą, pilną mažų akmenaičių, laiko Ns1857,71. dobti; išdobti … Dictionary of the Lithuanian Language
kauti — 1 kauti, kauna (kauja), kovė (kãvo) 1. tr. N, [K], BzBkXVI246, ArchXXXIV391 mušti, dobti; kovoti: Kam kauji (kauni) jį? J.Jabl. Žmogus kovė peles, kur tiktai galėdamas J.Jabl. Padagą arklį nereikia kauti, t. y. mušti, ale sukušink tik su… … Dictionary of the Lithuanian Language
nudobti — 1 nudobti tr. 1. Kv užmušti, nugalabyti: Kap tik kirto, tai ir nudobė Smn. Vieną girioje rado nudobtą Jrb. Jau mūs šunį kas nudobė Švn. Kas nùdobė žąsuką? Rdm. Jis tave nudobs kely, t. y. nusmaugs J. Nudobsiu tave kaip šunį Ašb. Šitie… … Dictionary of the Lithuanian Language